Sveiki draugai
Šeštadienį dalyvavome eksperimentiniame CQB Klaipėdoje – Operacija artefaktai 01. Ten, kur savaitgaliais audžiasi „Airsoft Klaipėda“. Žaidimą organizavo Balu.
Dalyvių susirinko nemažai. Pakako užpildyti kiekvienam tamsiam pastato pirmo aukšto kampui. Dalyviai buvo padalinti į dvi puses ir išsiųsti į skirtingus pastato galus. Tikslas buvo vienas – surinkti kuo daugiau artefaktų. Rastais artefaktais galėjome papildyti amuniciją, kuri buvo griežtai ribojama, bei papildyti bintus, kurių kiekvienas pradžioje turėjome po vieną. ~ 240 bbs, plius vienas bintas (kuriuo gali kartą pagydyti kolegą) – viskas ką nešėmės į mūšį. Atgijimo zonai buvo pasiskolintos Šiaulių CQB taisyklės – bet kuriuo metu šioje zonoje privalo būti ne mažiau kaip penki dalyviai.
Į žaidimą atvyko ir mūsų kolegos iš Šiaulių komanda Unity – keturi koviniai vienetai. Kadangi mūšio patirties petį į petį mes turime – šiam kartui vėl nusprendėme darbuotis kartu. S8 – keturi ir Unity – keturi. Tris kovines barzdas dar galime dauginti iš penkių.
Kadangi amunicija buvo ribojama, tai iškart padiktavo žaidimo tempą ir taktiką. Su kolegomis nusprendėme neeikvoti amunicijos pyškindami į priešą besislepiantį už kampo, o panaudoti ją tinkamai – šturmuodami patalpas. Susistakinam, susiskaičiuojam, pasiskirstom judėjimo vektoriais ir prasiveržimas. Tuomet užimti sektoriai užrakinami tais, kurie turi daugiau amunicijos. Pasipildome grįžusiais iš atgijimo zonos ir vėl ta pati procedūra. Ilgai netrukę atsiradome per salę nuo oponentų atgijimo zonos.
Čia reikalą pagadino desperatiškas oponentų prasiveržimas iš atgijimo zonos naudojant taktiką Uraaaaaaa! Šią taktiką naudoti yra visada blogas sprendimas, kadangi jos metu adrenalino kiekis kaip niekad aukštas ir judėjimo pagreitis didelis, išorės veiksnių įtaka stipriai degradavusi… Tad po šio veiksmo neišvengiami ginčai. Kiek esu matęs, o matęs esu daug, visada tai baigiasi barniais.
Mūsų nenaudai oponentai šiame susitikime buvo geresni už mus. Jie surinko didesnį artefaktų kiekį ir žaidimą laimėjo. Su tuo mes juos ir sveikiname. Taip pat, mums galėjo baigtis dar skaudžiau, jei organizatoriai nebūtų iš žaidimo pašalinę skydo (oponentų pusėje). Visiškai skaidrus skydas, kuris buvo pastatytas tarpduryje, iš už kurio stebintysis vis iškišą ginklą mums bent kiek pajudėjus. Priėjęs nespirsi, o ir į ginklo pataikymus nereagavo. (aut. pas. – kolega Žvirblis mane informavo, jog naudojo du pistoletus pasikeisdamas pataikius į ginklą).
Naudojame mechanines dėtuves, šarvines liemenes, šalmus ir kitus realybę mėgdžiojančius atributus, tai šis skydas kontekste atrodo kaip nužengęs iš dažasvydžio aikštelės. O ir žaidimas buvo ne pirmo, o trečio lygio. Tad jei esame nutolę nuo sportinio airsofto, manau LSB verta įvesti tokių skydų parametrų ribojimus. Maksimalus aukštis, maksimalus skaidrios (apžvalgos langelio) dalies plotas ir t.t. Kolega iš Vilniaus pasakojo turėjęs reikalą su dar didesniu skaidriu skydu, kuris atliko durų funkciją… Absurdas.
Organizatoriai mums suteikė priemones pasigaminti gerą žaidimą. Dalyviai tuo pasinaudojo ir žaidimas tikrai pavyko. Nebuvo jis ilgas, nebuvo jis piktas, bet geram žaidimui daug ir nereikia. Gerame žaidime reikia vietos taktikai, komandiniam darbui micromanagement’ui. Visą tai mes gavome. Ačiū.
Dabokite save, sėkmės ir iki sekančių.
Be First to Comment