(Lithuanian) BALKAN CONFLICT Operation 2011. Vasarvidžio nakties sapnas. Raportas

RAPORTAS

Sorry, only in Lithuanian…

Sveiki draugai,

šis raportas rašytas 2011 11 06 dieną, po ilgų organizatoriaus  Balų raginimų. Matyt, lauku nepataikiau į rašymo nuotaiką ir dėl to taip užsitęsė. Pabandysiu aprašyti raportą, remdamasis užrašais, kurių visą šį laiką neišmečiau.

Žaidimas S8 patiko. Labai džiaugėmės galėdami dalyvauti, praktiškai pilna sudėtimi. Tie, kas nedalyvavo, turėjo tam rimtą priežastį.

Atvykus į poligoną, oras dar buvo neblogas, tačiau tik spėjome pasistatyti palapines, prasidėjo lietus, kuris truko iki sekančios dienos ryto. Bet tai anaiptol ne bėda. Kadangi mes turėjome labai gerą laiką vadavietės palapinėje, kurioje susirinko visi (praktiškai) atvykusieji. Tai panašėjo į lengvos formos pre-party.
Šiam renginiui vadavietės palapinėje įsibėgėjus, pasibaigus visiems vėluojančių chronavimams ir etatiniams įrangos remontams, abiems kovojančioms pusėms buvo pravestas atskiras Briefing’as. Tai, matyt, man vienas malonesnių šio žaidimo momentų – vėlus vakaras, dušna palapinė, didelis žemėlapis ir ryžtingas pusės vado balsas.

Čia mus supažindino su nauja, iki šiol airsofte nenaudota, kariuomenėje įprasta užduočių vykdymo tvarka. Nurodant užduotį, nurodoma ir jos pradžia ne vėliau arba ne anksčiau ir užduoties vykdymo pabaiga, taip pat, ne vėliau arba ne anksčiau. Žinau, jog ne tik S8 vyrams tas patiko.

Sekantis rytas išaušo drėgnas, tačiau, nelietingas. Kadangi, iš vakaro pasivaišinau kolegos dešrelėmis ir kečiupu, pagamintų iš salerkos ir druskos, ryte turėjau rimtą skrandžio rūgštingumo sutrikimą. Tad kol pagijau,visi jau buvo išsivaikščioję į savo pozicijas.

Mūsų pusė, kaip ir pridera, tai palaida bala ekipuotės atžvilgiu. Visgi, mes tik koviniai civiliai. Tačiau , viduje tvarka vyravo, buvo aiški vadovavimo grandinė, vyrai sekė subordinaciją. S8 įėjo į jungtinį būrį, kurį sudarė ir laisvai samdomi, ir AT „Vaiduokliai“. Tiesą pasakius, mūsų būrio darbu aš esu patenkintas, per tiek laiko visi iš šio krašto spėjome apsitrinti kampais.

Pirmoji užduotis buvo lengva ir paprasta, nors jau po žaidimo, sužinojau kad priešas buvo labai netoli, tik gavęs įsakymą neatidengti ugnies mūsų neužtiko pasaloje.
Nuvykę pas ACU, taip mes juos vadinome, radome puikiai įtvirtintas varganas paintbolistų miestelio pozicijas. Jiems vadovavo Maj. Viesulas. Geras vadas, paprastai mes sveikos konkurencijos labui būname opozicijoje, tačiau, šį kartą turėjome malonumą kariauti petys į petį. Peintbolistų miestelis – tai labai įdomios pozicijos, kadangi gerai įsitvirtinus jas sunkiau paimti nei mūsų tuo metu valdytą bunkerį. Visgi, ACU jungtinės pajėgos nesnaudė, kur reikia situaciją patobulino – „neikite, čia užminuota“ :)))

Dalį šių vyrų mes turėjome palydėti į minų laukus, kur turėjo būti vykdomi išminavimo darbai. Būtumėte matę minų laukus! Jie buvo aiškiai pažymėti minu lauko ženklais, kai kuriuose iš jų mėtėsi išdraikytos „žmogaus kūno dalys“. Žodžiu, nors žaidimo organizatoriai, paprastai dekoracijas laiko antraeile žaidimo sudedamąja dalimi, mano ir mano draugų nuomone, tai yra YPAČ stiprus žaidimo elementas. Žaidėjams jis padeda įsijausti, sukuria tam tikrą atmosferą, praturtina aplinką. Ir tai nebūtinai turi būti suš* lagaminas, kurį reikia kaži kur nutįsti. Pamenu, kaip per RHII ginantis kartoniniuose miesto nameliuose, viduryje įnirtingo mūšio supratome, jog šie nameliai peršaunami! Tai labai pakeitė žaidimo eigą, nes į trasą ėmė eiti suoliukai ir kuprinės :)

Amerikiečius palikome prie minų lauko. Jie gavo ilgus strypus minoms ieškoti. Nežinau, kaip tai veikė, nežinau kaip jie atžaidinėjo  šią išminavimo situaciją, tačiau, atrodė labai įspūdingai. Saulė kylą, viskas garuoja, viskas blizga, kur ne kur matosi ACU karys saugantis perimetrą, o minu lauke darnia vora palinkę dirba išminuotojai. Tiesa, jie vilkėjo ir sunkias liemenes, imituojančias išminuotojo kostiumą! Žodžiu, super!

Ši užduotis apibrėžė visą žaidimo dvasią ir esmę. Mes, pikti civiliai, draugaujame su ACU, kai tuo metu pikti miškiniai mums trukdys gyventi. Tiesa, mūsų pusėje dar buvo ir SF būrys. Kuris, mano nuomone, atrodė labai įspūdingai! Daug su jais reikalų musų civilių kaimas neturėjo, su jais daugiau bendravo ACU ir priešas. Jie vis išeidavo į užduotis kirsdami pasienį – giliai į priešo teritoriją. Kiek girdėjau, jie turėjo neblogą festivalį.

Visos kitos mūsų užduotys atrodė panašiai, nors nebuvo nuobodžios. Pagrinde nueiti ir rasti, grįžus pasikeisti su bunkerio sargyba, ir saugoti perimetrą. Visas šias užduotis kaimiečių HQ gaudavo vokelio formoje, jį praplėšus rasdavo užduotį ir jos vykdymo aplinkybes ir laiką. Žodžius, kaimo HQ kaifavo nuo jiems rodomo  dėmesio :)

Vienos tokios išvykos metu, kai buvome išsiųsti ieškoti priešo artilerijos, mes apturėjome smagų nuotykį. Tiesa, šio pabūklo ir artileristų grupės kaimiečiai per visą žaidimą taip ir nerado. Visą laiką su jais prasilenkdavome. Tai labai grojo per kaimo moralę, kadangi vykdant užduotį nurodytame kvadrate (vieną tokį tikrinome 3!!! kartus) artilerija jau puolė draugų ACU štabą. Visą laiką jautėmės šeriami supuvusios žvalgybinės informacijos apie artileriją, kuri senai jau pasišalino iš nuspėjamų pozicijų, arba jose niekada nebuvo.
Taigi, vienos tokios užduoties metu išjudėjome į gerai pažįstamą teritoriją ieškoti minamioto. Maršrutas driekėsi pro mūsų švelniai vadinamą tuoletą. Tai nedidelis silikatinis namelis ant kalvelės, vietos jame, tik vienam žmogui. Paprastai, per mūsų žaidimus į jį niekas nelenda, nes tai pagreitina kelią į mertviaką. Šį kartą taip nebuvo. Eidami pro jį, į jį dėmesio nekreipėme, tik SOBAN (EX OP) akies krašteliu pastebėjo kažką jame esant. Nedelsiant užklausėme kaimo HQ, patvirtino jog šioje teritorijoje savų nėra. Taigi, 3 OP apsupo namelį ir neklausę po kiek bulvės, jame buvusį pilietį nušovė. Būdamas kolonos priekyje, paklausiau – ką nukovė?Pamenu, kaip per šią koloną link manęs artėjo veidais perduodama šypsena – „Lukašenką nušovėm“ :)))

Žinoma, mes jį patys pagydėme, kadangi išsiryškinome jog esame vienoje pusėje, ar bent jau vienas kitam prijaučiame. Jis buvo SF, apie kuriuos mes žinojome, tačiau, nebuvo tikri apie jų palankumą kaimiečiams informacijos neturėjome ir iki šiol traktavome nedraugiškais. Žodžiu, kaip visada, atsižymėjome :)))

Antroje dienos pusėje mūsų jungtinis būrys arba bėgdavo ACU į pagalbą, arba ieškojo priešo artilerijos. Didelio dėmesio iš priešo nesusilaukėme. Išskyrus atskirus kontaktėlius miške – pasienyje ieškant artilerijos. Vienintelis rimtas priešiškų pajėgų debošas mūsų kaimo atžvilgiu buvo į žaidimo pabaigą, kai palaikomi minosvaidžio ugnies, priešininkai puolė mūsų bunkerį. Mūsų grupė tuo metu buvo išsidėsčiusi išoriniame priešo atakos žiede, tikėjomės užpulti minosvaidį iš pašonės.

Kai per raciją išgirdome neramų Sennio balsą, jog minosvaidis jau šaudo, o jau ir prasišaudė stogą, puolėme jo ieškoti. Žinoma, ne viskas pavyko idealiai, kadangi mažas būrys, besikaunantis priešų apsuptyje, daug šansų neturi ir mes iškart papuolėme į pasalą. Krito tik Uno, visi kiti škvaline ugnimi ištraukė savus iš pasalos, ją persvėre ir sunaikino priešą. Minosvaidžio neradome, tačiau bent atbaidėme, nes šioje priešų linijoje kilo suirutė, kai ėmėme ardytis jų gretose.

Į pabaigą žaidimas šiek tiek išsikvėpė, atsirado kelios ilgos pauzės. Priešo pajėgas nuvargino ilgi žygiai iš miško iki mūsų pozicijų, taip pat mūsų įtvirtinimai ir ryžtas jiems pasirodė per rimti :) Tro lo lo.

Vakare visi susirinkome vadavietės palapinėje. Lijo nedaug. Pagrinde lijo organizatorių užsakytu alumi, kurį pilstė charizmatiškas barmenas. Organizatoriai prasuko loteriją, kurioje eilinį kartą vienas iš laimėtojų buvo Žvejas… Šitas tipas turi gerą sėkmę.
Mes visi draugiškai džiaugdamiesi svečiais iš Latvijos juos pavaišinome alumi, jie tuo taip pat tapo patenkinti. Žodžiu, nors ir išvargę, apturėjome gerą after party. Senai jau taip gertai buvo buvę!

Uno ir Wyxz afterpartyje :))) -TK- nuotrauka

Taigi bendrai apie žaidimą:

+

• Patiko scenarijus ir jo backgraoundas
• Labai suvaldytas ir naujomis spalvomis sužibęs mums vietinis poligonas
• Dekoracijos VISADA labai praturtina žaidimą
• Buvo smagu susitikti senai matytus ir išsiilgtus draugus
• Norime pabrėžti, jog žaidimas praėjo labai sklandžiai, be nesusipratimų, barnių ar pykčių
• Žaidimo servizas kaip niekad geras – palapinė, tualetas, vanduo, alus, projektorius ir tt ir tt – viskas ant padėklo

Comments