Sveiki draugai,
tai bus pirmasis mūsų rubrikos „Aš esu Airsoftas“ įrašas. Artėjant PANAMA ’89 retrospektyvą pradėsime įdomiu interviu su Morda iš UNITY komandos (Šiauliai), kuris artėjančiame (2012 06 15) žaidime bus ambasados apsaugos vadas.
Apie Mordą mūsų bendruomenės nariai jau girdėjo, jis pagamino pirmą Lietuvoje ir, matyt, Pabaltijyje miniguną airsoftui. Tai didelė garbė visai bendruomenei, kadangi tai iliustruoja, jog airsoftas Lietuvoje neapsiriboja vien tik savaitgalinėmis mėsomis ir tauškalais forume.
Mordai didelis ačiū už interviu, o jums – gero skaitymo.
Vardas: Irenijus (Morda)
Gimimo metai: 1981
Profesija: Deklarantas
Miestas: Šiauliai
Airsofte nuo: 2008 m. pabaigos
Komanda: Unity
Pirmą kartą su tavimi ir UNITY susitikome Vilniuje, kai prieš kelis metus pardavynėjau savo camelback. Tada man pasirodėte gauja vienodo sudėjimo švininių vyrukų, kurie dabar mažu man gali ir nesumokėti. Gal pameni kada tai buvo? Ar tai buvo pirmieji tavo ir tavo komandos žingsiai airsofte? Iš kur sužinojai apie airsoftą?
– Taip, pamenu šitą camelback‘o pirkimą ir pirmą pažintį su tavimi (Uno), tai buvo dar tuometinis, na pavadinkim tai, woodland‘o rašto ekipuotės pirkimas, tada dar Unity buto žalia komanda (turiu galvoje spalvą). Tada jau buvo įsibėgėjusi mano pažintis su airsoftu, tai jau buvo pirmos ekipuotės įsigyjimas. Pirmoji mano pažintis prasidėjo truputi anksčiau nei aš pasinėriau pilnai į šį hobį, buvo tik forumo skaitymas, gilinimasis, koks ginklas geresnis, ka pirkti ir pan. Kaip dabar pamenu savo pirmąjį ginklą – juodas, metalinis – AK74, kurį vėliau išmainiau į CA M15A4 Sportline. Jis tarnauja iki šiol.
UNITY yra pirmoji tavo komanda? Kas, tau yra KOMANDA? Kokie ryšiai jus sieja, kokie kiti interesai?
– Pirmoji ir vienintelė :)
Komanda man ne vien tik vienodos spalvos ekipuotė ir vienodas antsiuvas, man komanda labai svarbi. Aš visada už komandą ir jos narius, manau visi mūsų komandos nariai vienas už visus ir visi už vieną. Nors gyvenime mes visi dirbame skirtingose srityse, bet mus vienyja bendras pomėgis.
Kiek teko bendrauti su ilgiau šiuo hobiu užsiimančiais vyrais (gaila, su moterimis kol kas neteko…), visi iki vieno pasakoja, jog ir vaikystėje juos traukė militarizmas – kolekcionavo ordinus, diržų sagtis, rinkdavo gilzes šaudykloje, gamindavo skalbinių segtukais paleidžiamas šaudykles. Ar tu vaikystėje turėjai tokių ar panašių „nukrypimų“?
– Na manau aš kaip ir daugelis kitų airsofto entuziastų vaikystėje mėgdavo pažaisti karą. Yra tekę pasigaminti ne vieną „ginklą“: iš medžio išdrožtas pistoletas su metalo elementais, jau nekalbu apie daugybę lankų ar arbaletų. Kolekcionuoti, kas susyje su kariuomene neturėjau potraukio, net dabar jo nėra, gal tiesiog nepatinka.
Klausti vyro ar jis tarnavęs, tai tas pats, kas klausti moters, kiek jai metų… Bet visgi, ar tarnavai kariuomenėje? Manau, taip pat teisnga būtų paklausti ir – kodėl (tarnavai, netarnavai)?
– Gaila bet kariuomenėje netarnavau, sveikatos problemos. Gal dėl to dabar jaučiu tokį potraukį pabėgioti su „ginklu“. Domiuosi Lietuvos kariuomenės naujienomis, seku forumus, nuotraukas. Taip pat daug domiuosi ir apie rekonstruojamą Amerikos armiją. Labai gerbiu tuos, kurie tarnauja ar tarnavo, įdomu klausytis tarnavusių žmonių istorijų iš kokių misijų ar paskyrimų į tuometinės TSRS teritorijas.
Kol neatradai airsofto, kokią panašia veikla užsiėmei? Gal tai buvo dažasvydis? Iš kitų esu girdėjęs apie taktinius žygius į mišką su orinuku, arba valandų valandas prie kompiuterinių šaudyklių.
– Yra teke keletą kartų žaisti dažasvydį, tačiau didelio potraukio jam nejaučiu. Pasivaikščiojimai po miškus būdavo, tik be orinuko :) Esu sėdėjęs naktimis ir prie kompiuterinių žaidimų, tačiau jiems potraukis išnyko jau senai. Kol nebuvo airsofto mano gyvenime, daug dėmesio skirdavau sunkių sunkiajai atletika, negaliu pasakyti ar šis dėmesys dingo atsiradus dabartiniam hobiui, tačiau abiem laiko nebeužtenka.
(…teisingas pasirinkimas skirstant laiką, Morda :) -Uno)
Gal gali pasidalinti įspudžiais iš pirmojo savo žaidimo? Kada ir koks tai buvo žaidimas?
– Pirmasis mano žaidimas buvo vietinės riekšmės, tada labai knietėjo išbandyti naująjį savo pirkinį AK74. Forume, Šiaulių skiltyje pamatęs, kad vyks žaidimas nutariau jame sudalyvauti. Buvau visai žalias, buvo šiek tiek nejauku, nepažįstami žmonės, nežinojau ko tikėtis, ar jie priims į savo kolektyvą. Bet viskas buvo gerai. Teritoija jau buvo žinoma nuo dažasvydžio žaidimo. Tada pamenu mane ir dar kelis naujokus sujungė į vieną būrį ir mes kariavome prieš labiau patyrusius. Žaidimo eigoje mus prispaudė snaiperis, tada sukaupęs visą drąsą jį užflangavau ir nušoviau, tai buvo kažkas tokio nerealaus.
Paprastai patirtis didžiuosiuose šalies žaidimuose (BigGame) būna įsimintinesnė, nei eiliniuose pasišaudymuose savaitgalį. Koks didysis žaidimas tau įsiminė labiausi? Kodėl? Gal yra kokia šauni istorija iš to žaidimo kurią norėtum papasakoti?
– Nenoriu numenkinti kitų BG organizatrių, tačiau didžiausią ir įsimintiniausią įspūdį paliko prie Kėdainių organizuotas žaidimas – treniruotė. Net sunku apibūdinti kokie pojūčiai buvo žaidimo metu. Pradžioje maniau, kad tai bus treniruotės tipo žaidimas – stovyklos įkūrimas, sėdėjimas pasaloje, bazės gynyba. Viskas prasidėjo tik atvykus, laikinos stovyklos įkūrimas, priešo puolimas naktį, rytinis išjudėjimas į spėjamą lėktuvo nukritimo vietą lakūno medevac‘ui. Ir tik suradome lakūną, „sutvarstėme“ sužeidimus, užkėlėme ant mums duotų neštuvų, kaip pagal filmo scenarijų prasidėjo priešiškų pajėgų puolimas ir bandymas atimti lakūną. Adrenalinas tada lipo per šalmą, visi kam buvo duota nešti lakūną pasileidžia bėga, aš tarp jų. Likusi mūsų grupė atsišaudo (kaip dabar prieš akis stovi Virgis su savo M249, šaudantis į puolančius ir rėkiantis – Atsitraukiam !!!! :). Kadangi mums teko ne pats lengviausias oro pajėgų lakūnas (apie 100 kg.) jį nešėme 6-iese, nes neštuvai buvo labai nepatogūs. Ir turbūt tas bėgimas, nešančiųjų apsikeitimas, vėl bėgimas, atsišaudymas, vėl nešimo eilės perėmimas, vėl bėgimas, „sužeisto“ lakūno dejonės (nes patys po visko stebėjomės, kaip mes jam kojų ir rankų per krūmus nenuplėšėme) paliko didžiausią ir iki šios dienos neišdildomą įspūdį. Tikriausiai, buvau reikiamu metu reikiamoje vietoje. Šis žaidimas kol kas mano sąraše yra aukščiausioje vietoje.
Ar tenka laisvalaikį dalintis ir su kitais užsiėmimais? Markučių, turbūt, nekolekcionuoji… Visi žino, jog esi puikus meistras, turbūt pirmas custom minigun pabaltyje ir Lietuvoje yra tavo rankų darbas. Meistravimas, matyt, tavo antrasis hobis?
– Kitiems užsiėmimams neatsiranda nei laiko, nei noro, pilnai pakanka po darbo savaitės išsikrauti fiziškai ir emociškai pabėgiojus po mišką su AEG‘u. Dėl meistravimo tai tu čia truputi perdedi :), paprasčiausiai rankos dygsta iš tos vietos iš kur ir turi dygti. Man nesukelia didelių sunkumų perprasti naujoves ir miniguno konstravimas buvo kaip tik naujovė. Juolab, turėjau daug pagalbininkų iš airsofto bendruomenės narių, kurie mielai pagelbėjo man nežinomose srityse. Už tai jiems esu labai dėkingas.
Man visada buvo įdomu, kaip skirtingų profesijų žmonės suderina airsoftą su savo tiesiogine profesija ar darbu. Vieni įrangą sandėliuoja darbo spinrtoje, kiti ja nesibodi pasipuikuoti prieš klientus, tretiems, kažkodėl, apie tai kalbėti atvirai gėda. Kaip pats laviruoji šiame reikale?
– Darbas ir airsoftas kol kas vienas kitam netukdo, daugelis kolegų žino koks mano hobis, nepraleidžiu progos įtaukti ir juos į tai. Visa mano įranga sandėliuojame namų spintoje, tad savo įrangos darbe nedemonstruoju.
Juodoji buhalterija šeimoje ir bbs žmonos gėlyne… To turbūt nrėra?Jei tiek ilgai esi aktyvus narys, manau ne be žmonos palaikymo?
– Juodoji buhalterija, na taip, čia tas reikalas, be kurio manau neapsieina nei vienas airsofteris turintis šeimą :) Būna visko, kažką nutyliu, kažką užapvalinu, nes ACU ekipuotė nėra viena iš pigiausių ekipuočių ypač originali. Žmona kantriai žiūri į visą šitą mano gėrį, būna ir piktumų dėl nevietoje palikto nukritusio vieno kito BB‘so, ir didesnių piktumų dėl namie laikomo miniguno, nes jis kaip atskiras šeimos narys užima papildomą vietą namie.
(…mano masada guli ant lentos, o lenta ant lovos… žodžiu irgi, turi savo lovą. -Uno)
Būtų įdomu sužinoti koks tavo mėgstamiausias naudojamos įrangos gamintojas – AEG, aprangos ar aksesuarų? Ką galėtum įvardinti, kaip geriausią pastarųjų metų pirkinį?
– Mėgstamiausio neturiu, nelabai kreipiu dėmesį į gamintojus, svarbu kad būtų patogu ir kad tai atliktų savo darbą pagal paskirtį. Esu patenkintas savuoju ClassicArmy M15A4 Sportline, tai kaip ir galima sakyti, kad tai mėgstamiausias AEG gamintojas.
Paskutinis pirkinys, kuriuo patenkintas, nes puikiai tarnauja, būtų molle diržas ant kurio sukabinti FastMag‘ai. Tai puikus daiktas – ekipuotės elementas, savaitgaliniuose žaidimuose. Neapsunkina judėjimo, mano midcapai visada po ranka, patogiai ištraukimi. Kas tik galvoja įsigyti kokią liemenę dėtuvėms laikyti, geriau rekomenduočiau susikomplektuoti šitokį ekipuotės elementą.
Kur renkiesi ir perki įrangą?
– Daug ekipuotės elementų pirkta iš Amerikos aukcionų, firminių parduotuvių, dalis iš Kinijos – daugumos pamėgtų ir išbandytų e-shopų, nes vytis Amerikos armijos neturiu finansinių galimybių. Tad ekipuotės elementų replikos, kurios daugiau skirtos tik kuo realistiškiau atkurti rekonstruojamą kareivį, gali būti ir „Made in China“. Žinoma, kokybė kalba pati už save.
Lietuvos airsoftas turi daug formų, manau nebus klaidinga teigti, jog airsoftas Lietuvoje įgavo savitą prieskonį, kuris jaučiamas visuose žaidimuose. Kaip manai, kas tai lėmė ir kokio tipo žaidimuose esi labaiu linkęs dalyvauti? (MilSim, Vesternai, LARP …)
– Man asmeniškai ir manau daugumai Unity narių labiau prie širdies MilSim tipo žaidimai (įmiksavimas Larp ar kitų elementų tik sveikintinas). Bet niekada neatsisakau sudalyvauti savatgaliniuose ir kitokio pobūdžio žaidimuose, nes betkokia patirtis yra patirtis.
Kokia tavo nuomone tolimesnė šio hobio raida Lietuvoje? Gerai kaip yra, ar reikalingos koregtūros? Jei taip, tai kokios?
– Visi dalykai, nebūtinai airsoftas, laikui bėgant keičiasi, kas nepopuliaru ir nereikalinga išnyksta, kas nauja ir reikalinga – atsiranda. Esu gana aktyvus forumo skaitytojas, visada užėję rasite ir mane :) Nuo mano airsoft pradžios iki dabar daug kas keitėsi ir pasipildė, korekcijos vyksta nuolatos. Tie patys žaidimo lygiai, greičio limitų korekcijos, kiek pamenu, gal klystu, bet anksčiau nepastebėdavau ar kas naudojo išleidimą iš mertviako, kai susirenka keli ir daugiau vienos pusės žaidėjų, čia ir paskutinių metų naujiena. Manau, sekantis žingsnis būtų visiems svarbios „Pif-Paf“ taisyklės apibūdinimas, aprašymas ir įteisinimas tarp LSB narių. Nesakau, kad ji yra būtina, bet daugelis ją naudoja, tame tarpe ir aš. Nesinori sužeisti kito žaidėjo šaunant iš arti, bet ir nesinori eiti į mertviaką, kai priešas pasikuka į tave ir iššauna, nors tu jį nu „pif-paf“-ini.
(…good point. -Uno)
Artėjančioje PANAMA ’89, tu būsi Ambasados apsaugos vadas. Tai atsakingos pareigos. Apsaugos darbuotojams, matyt, būtų įdomu sužinoti, koks žmogus juos ves į mušį. Ar tai pirma tokio dydžio grupė, kuriai vadovausi? Šilutės poligonas jums naujas, bet visgi, gal jau galvoje guli koks planas?
– Vesti į mūšį panašaus dydžio grupę teko Palangos poligono žaidime, ten buvau tik vado pavaduotojas, tad kaip viskas vyksta nėra man naujiena. Pasistengsiu nenuvilti savo karių :) Ir visada yra planas B.
(…mes dar ir C planą turime. -Uno)
Paprastai UNITY savo darbą gerai atlieka gynyboje, objektų apsaugoje, atvirai demonstruojant jėgą. Panamoje mes turėsime ginamą ambasadą. Manai, jog ši užduotis tavo įgudžius atitiko?
– Mano nuomone, ginti kažkokį objektą yra truputi lengviau nei jį pulti, bent jau airsofte. Kaip visda stengsiuos sekti kur randasi ir ką daro mano grupės kariai, laiku informuoti pavaduotojus apie tam tikras užduotis. Dėti pastangas, kad nei vienam nariui nepabostų vykdyti eilinių užduočių, o kitam nepabostų visą žaidimo laiką sėdėdti poste, reikia leisti visiems sudalyvauti visur.
Ko lauki iš Panamos ir iš būsimos jungtinės komandos? Sužinoję, spėsime ir nusiteigti ir pasiruošti. Vėlgi, gal ir organizatoriai tau spės suveikti minkštesnį suoliuką.
– Iš Panamos laukiu tikrai gero žaidimo, nes planuoja susirinkti tikrai gera publika. Iš jungtinės komandos gero ir suderinti žaidimo, nes leiskite pasakyti, kad nešiaip kokios komandos susijungs, o tikrai geros LSB komandos :)
Manęs kartą klausė vienas naujokas, nes jūsų klausti matyt nedrįso, todėl už jį paklausiu aš – ar jums ne karšta su komandos statutine ekipuote? :))) Fizinis pasirengimas matyt turi būti atitinkamas.
– Neskiesiu spalvų – karšta. Naudojame specialų rūbą, mes jį vadiname masifu (tai tiesiog firmos gaminančios šį rūbą pavadinimas – Massif), t.y. ties krūtinės ir pilvo sritimi, kuria dengia liemenė, išretintas audinys, neleidžiantis stipriai sukaisti ir palaikantis žemesnę kūno temperatūrą. Rankovės pagamintos iš tvirtesnio audinio, tad nuo kaitros nealpstame. O fizinis kruvis daugiau reikalingas didesniam ekipuotės kiekiui nešti, kuo stipresnis, tuo daugiau pouchu gali panešti :)
Pabaigai, norėčiau, jog kažką palinkėtum jaunimui – naujokams. Kadangi, protingesni visada žiūri į senius, o seniai, ne visada turi progos jiems patarti.
– Na, manau jau daug jiems prilinkėta, kiek galima. Jei rimtai, naujoku būti visada sunku, niekas neaišku, viskas nauja. Visada stengiuosi atsakyti į naujokų užduodamus klausimus. Paprastas palinkėjimas domėkitės daugiau nei tik dažasvydžio tipo žaidimo elementais, domėkitės taktika, mokinkitės taktikos, kuo daugiau naujokų žinančių elementarius taktikos principus, tuo šis hobis taps įdomesnis.
Ačiū,
Morda
Be First to Comment